- smertinas
- ×smer̃tinas, -à adj. (3b)
1. turintis mirti, mirtingas: Kas iš smertinų tą žilą laiką mena rš.
2. gresiantis mirtimi, mirtinas: Akimirksnyje susirinko visi prie tėvo smertino patalo Blv.
smertinaĩ adv.: Vienturtė duktė smertinai serga BsP188. | prk.: Tuo smertinaĩ viską ėmė (už mažiausią nusikaltimą šaudė) Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.